rozbójnik
//rɔzˈbuj.ɲik//
Polishnoun
Definitions
- 1.bandit, highwayman, robber
Synonyms & related words
Word family
- rozbójniczy
- rozbójnictwo
Related words (1)
Etymology
From rozbój + -nik.
Forms
- rozbójniczkafeminine
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | rozbójnik | rozbójnicy, rozbójniki |
| Genitive | rozbójnika | rozbójników |
| Dative | rozbójnikowi | rozbójnikom |
| Accusative | rozbójnika | rozbójników |
| Instrumental | rozbójnikiem | rozbójnikami |
| Locative | rozbójniku | rozbójnikach |
| Vocative | rozbójniku | rozbójnicy |
Nominative
Singular
rozbójnik
Plural
rozbójnicy, rozbójniki
Genitive
Singular
rozbójnika
Plural
rozbójników
Dative
Singular
rozbójnikowi
Plural
rozbójnikom
Accusative
Singular
rozbójnika
Plural
rozbójników
Instrumental
Singular
rozbójnikiem
Plural
rozbójnikami
Locative
Singular
rozbójniku
Plural
rozbójnikach
Vocative
Singular
rozbójniku
Plural
rozbójnicy