rozbójnik
/rɔzˈbuj.ɲik/nounPolish
Meanings
- 1bandit, highwayman, robber
Declension
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | rozbójnik | rozbójnicy, rozbójniki |
| Genitive | rozbójnika | rozbójników |
| Dative | rozbójnikowi | rozbójnikom |
| Accusative | rozbójnika | rozbójników |
| Instrumental | rozbójnikiem | rozbójnikami |
| Locative | rozbójniku | rozbójnikach |
| Vocative | rozbójniku | rozbójnicy |
Forms
- rozbójniczka
- feminine
Origin
From rozbój + -nik.