kęs
/ˈkɛw̃s/ | /ˈkɛns/ | /ˈkɛw̃s/ | /ˈkɛns/ | /ˈkɛw̃s/ | /ˈkɛns/ | [ˈkɛw̃s] | [ˈkɛns]noun; conjPolish
Meanings
- 1bite, mouthful, morsel, piece
- 2billet
Declension
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | kęs | kęsy |
| Genitive | kęsa | kęsów |
| Dative | kęsowi | kęsom |
| Accusative | kęs | kęsy |
| Instrumental | kęsem | kęsami |
| Locative | kęsie | kęsach |
| Vocative | kęsie | kęsy |
Forms
- kąsek
- diminutive
- kęsisko
- augmentative
Origin
Inherited from Old Polish kęs, from Proto-Slavic *kǫsъ. Doublet of kuc, kuks, and kusy.