bezokolicznik
/bɛz.ɔ.kɔˈlit͡ʂ.ɲik/nounPolish
Meanings
- 1infinitive (verb form)
forma bezokolicznika
the infinitive form
czasownik w bezokoliczniku
a verb in the infinitive
Declension
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | bezokolicznik | bezokoliczniki |
| Genitive | bezokolicznika | bezokoliczników |
| Dative | bezokolicznikowi | bezokolicznikom |
| Accusative | bezokolicznik | bezokoliczniki |
| Instrumental | bezokolicznikiem | bezokolicznikami |
| Locative | bezokoliczniku | bezokolicznikach |
| Vocative | bezokoliczniku | bezokoliczniki |
Origin
From bez- + okoliczny + -ik.