kotouč
/[ˈkotou̯t͡ʃ]/
Czechnoun
Definitions
- 1.disc
- 2.puck
Forms
- kotoučekdiminutive
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | kotouč | kotouče |
| Genitive | kotouče | kotoučů |
| Dative | kotouči | kotoučům |
| Accusative | kotouč | kotouče |
| Vocative | kotouči | kotouče |
| Locative | kotouči | kotoučích |
| Instrumental | kotoučem | kotouči |
Nominative
Singular
kotouč
Plural
kotouče
Genitive
Singular
kotouče
Plural
kotoučů
Dative
Singular
kotouči
Plural
kotoučům
Accusative
Singular
kotouč
Plural
kotouče
Vocative
Singular
kotouči
Plural
kotouče
Locative
Singular
kotouči
Plural
kotoučích
Instrumental
Singular
kotoučem
Plural
kotouči