konečnost
[ˈkonɛt͡ʃnost]nounCzech
Meanings
- 1finiteness
Declension
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | konečnost | konečnosti |
| Genitive | konečnosti | konečností |
| Dative | konečnosti | konečnostem |
| Accusative | konečnost | konečnosti |
| Vocative | konečnosti | konečnosti |
| Locative | konečnosti | konečnostech |
| Instrumental | konečností | konečnostmi |
Origin
From konečný + -ost. Compare Polish konieczność and Russian коне́чность (konéčnostʹ).