spójnik
//ˈspuj.ɲik//
Polishnoun
Definitions
- 1.conjunction
- 2.connective
Synonyms & related words
Word family
- bezspójnikowy
- spójnikowy
Etymology
From spoić + -nik.
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | spójnik | spójniki |
| Genitive | spójnika | spójników |
| Dative | spójnikowi | spójnikom |
| Accusative | spójnik | spójniki |
| Instrumental | spójnikiem | spójnikami |
| Locative | spójniku | spójnikach |
| Vocative | spójniku | spójniki |
Nominative
Singular
spójnik
Plural
spójniki
Genitive
Singular
spójnika
Plural
spójników
Dative
Singular
spójnikowi
Plural
spójnikom
Accusative
Singular
spójnik
Plural
spójniki
Instrumental
Singular
spójnikiem
Plural
spójnikami
Locative
Singular
spójniku
Plural
spójnikach
Vocative
Singular
spójniku
Plural
spójniki