konus
//ˈkɔ.nus//
Polishnoun
Definitions
- 1.colloquialderogatoryoffensivemidget, shorty, manlet; short person
Etymology
Learned borrowing from Latin cōnus.
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | konus | konusi, konusy |
| Genitive | konusa | konusów |
| Dative | konusowi | konusom |
| Accusative | konusa | konusów |
| Instrumental | konusem | konusami |
| Locative | konusie | konusach |
| Vocative | konusie | konusi, konusy |
Nominative
Singular
konus
Plural
konusi, konusy
Genitive
Singular
konusa
Plural
konusów
Dative
Singular
konusowi
Plural
konusom
Accusative
Singular
konusa
Plural
konusów
Instrumental
Singular
konusem
Plural
konusami
Locative
Singular
konusie
Plural
konusach
Vocative
Singular
konusie
Plural
konusi, konusy