kańczug
//ˈkaɲ.t͡ʂuk//
Polishnoun
Definitions
- 1.cat-o'-nine-tails
Etymology
From a diminutive (compare Turkish -çık) of Kipchak قمچی (kamçı, “whip, lash”).
Forms
- kańcuzekdialectal • diminutive
- kańczukalternative
- kańcalternative
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | kańczug | kańczugi |
| Genitive | kańczugu | kańczugów |
| Dative | kańczugowi | kańczugom |
| Accusative | kańczug | kańczugi |
| Instrumental | kańczugiem | kańczugami |
| Locative | kańczugu | kańczugach |
| Vocative | kańczugu | kańczugi |
Nominative
Singular
kańczug
Plural
kańczugi
Genitive
Singular
kańczugu
Plural
kańczugów
Dative
Singular
kańczugowi
Plural
kańczugom
Accusative
Singular
kańczug
Plural
kańczugi
Instrumental
Singular
kańczugiem
Plural
kańczugami
Locative
Singular
kańczugu
Plural
kańczugach
Vocative
Singular
kańczugu
Plural
kańczugi